Laisvieji ir priverstiniai svyravimai

       Jeigu išvestas iš pusiausvyros kūnas veikiamas tik grąžinamosios jėgos, tai tokie svyravimai vadinami laisvaisiais.

Svyravimai, kurie vyksta veikiami tik grąžinamosios jėgos vadinami laisvaisiais svyravimais.

      Kaip iš grafiko matyti vykstant laisviesiems svyravimams amplitudė nekinta ir visą laiką išlieka tokio pat didumo.
     Pastebėsime, kad svyruojantį kūną veikia aplinkos pasipriešinimo ir trinties jėgos. Dėl to svyravimų amplitudė laikui bėgant trumpėja, kol pagaliau kūnas nustoja svyruoti. Visas šitas matyti ir iš grafiko.

Laisvieji svyravimai, kuriuos slopina trinties ar pasipriešinimo jėgos, vadinamos slopstančiaisiais.

     Svyravimams slopinti ten kur jie nepageidaujami ( automobiliuose, motocikluose, patrankų vamzdžiuose) naudojami specialūs įtaisai - amortizatoriai, padidinantys jėgas, kurios greitai nuslopina svyravimus.
     Praktikoje didžiausią reikšmę turi neslopstantieji svyravimai - vykstantys pastovia amplitude ir galintys trukti pakankamai ilgai. Norint gauti tokius svyravimus, reikia svyruoklės energiją nuolat papildyti.

Svyravimai, kuriuos palaiko periodiškai veikianti išorinė jėga, vadinami priverstiniais svyravimais.

     Priverstinai svyruoja garsiakalbio membrana, siuvamosios mašinos adata, vidaus degimo variklių stūmokliai ir kt.